English
Į pradžią Svetainės žemelapis
Print
 
LIETUVOS DAINŲ
ŠVENTĖS FILMAS
Š  V  E  N  T  Ė  S
A K I M I R K O S
DAINŲ ŠVENTĖS
B I L I E T A I
Istorijos faktai

 

IŠ DAINŲ ŠVENČIŲ ISTORIJOS

 

Nenuginčijama tradicija tapusios Lietuvos dainų šventės išaukština žmogaus kūrybinę saviraišką, tautinės kultūros gyvybingumą, Tėvynės meilę ir solidarumą. Jos suburia skirtingas kartas, pratęsia vis atsinaujinantį kultūros vyksmą, padeda ugdyti moralines vertybes. Per daugelį metų susiformavo vertingiausi dainų švenčių bruožai: žanrų raiškos ypatumai, estetiniai meninių programų kriterijai, emocinis šventės dalyvių ir žiūrovų bendrumas. Lietuvos Dainų šventė yra nacionalinis visuotinio pobūdžio kultūros reiškinys ir nuolatinis kryptingas kūrybos procesas, savo dvasia prilygstantis senosioms Graikijos olimpinėms žaidynėms.

2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

1. Pasaulyje

1843 birželio 25 Ciuriche (Šveicarija) įvyko pirmoji dainų šventė pasaulyje. Joje dalyvavo 80 chorų, 2100 dainininkų. Skaitlingiausia ir paskutinė šveicarų šventė įvyko Bazelyje (166 chorai, 12 tūkst. dainininkų).

Pati didžiausia pasaulyje dainų šventė įvyko Austrijoje 1928 m. F. Schuberto 100-ųjų mirties metinių proga, kai į Vieną suvažiavo 200 tūkst. vokiečių chorų dainininkų iš įvairių pasaulio valstybių.

1869 m.Tartu mieste vyrų dainininkų draugijos „Vanemuine“ iniciatyva buvo surengta visos Estijos dainų šventė, kurioje dalyvavo 46 chorai, 789 dainininkai,  56 muzikantai. Joje buvo apie 15 tūkst. žiūrovų. Septintoje dainų šventėje 1910 m. dalyvavo ir vaikų chorai bei simfoninis orkestras. Tarpukario metais Estijoje buvo surengtos keturios visuotinės dainų šventės (1923, 1928, 1933 ir 1938). 1960-ųjų respublikinėje estų dainų šventėje jau dalyvavo 35 tūkst. atlikėjų. Pokario metų estų dainų šventėse skambėjo lietuvių liaudies ir kompozitorių D. Andriulio, E. Balsio, A. Andriulio, Z. Venckaus dainos.

Pirmąją visuotinę latvių dainų šventę surengė 1873 m.  Rygoje „Rygos latvių draugija“. Joje dalyvavo 45 chorai su 1003 dainininkais ir 16 muzikantų orkestras. Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo surengtos dar keturios visuotinės latvių dainų šventės. Ketvirtojoje ir penktojoje šventėse grojo vargonai. Dainų šventės Latvijoje įvyko 1926, 1931, 1933 ir 1938 metais. 1931 m. dainų šventėje dalyvavo 100 dainininkų iš Lietuvos. Pokario latvių dainų šventėse šokti lietuvių liaudies šokiai „Malūnėlis“, „Rugučiai“ ir kt.

1884 m. Juviaskiulia mieste „Liaudies švietimo draugija“ surengė pirmąją Suomių dainų šventę. Joje dalyvavo 6 chorai (314 dainininkų) ir 6 orkestrai (76 muzikantai). Iki Pirmojo pasaulinio karo Suomijoje įvyko šešiolika dainų švenčių.

 

2. Dainuoja Mažoji Lietuva

1895 m. vasario 17 d. lietuviškos draugijos „Birutė“ dešimtmečio jubiliejuje pirmą kartą uždainavo lietuviškas choras.

1895 m. gruodžio 2 d. įsteigta „Tilžės“ lietuvių giedotojų draugija“, kuriai vadovavo Vydūnas – V. Storosta. Ji rengė vaidinimus, koncertus, vakarus, Jonines Tilžėje, Klaipėdoje, Gumbinėje, Verdainėje, Rusnėje, Ragainėje, Juodkrantėje, Smalininkuose. Į šventes susirinkdavo iki 1000 žmonių. Šventės vadinamos žieminėmis, vasarinėmis lietuvių šventėmis, o 1902 m. vieną kartą jos buvo pavadintos Dainų šventėmis.

1899 m. kompozitorius J. Naujalis įkūrė slaptą „Dainos“ draugiją iš savo vadovaujamo Kauno katedros choro dainininkų.

 

3. Meno mėgėjų veikla

„Klojimų vakaruose“ 1900-1910 metais buvo vaidinamos 20 lietuvių autorių 55 originalios lietuviškos pjesės. Vakaruose dainavo bažnytiniai chorai, jiems vadovavo vargonininkai.

Pirmas lietuviškas šokis scenoje buvo „Suktinis“, pašoktas Peterburge 1903 m. spalio 31 d., o 1905 m. vasario 20 d. ten pat pirmą kartą sceną išvydo „Klumpakojis“.

1911 m. vasario 1 d. Rygoje šokamas „Žilvitis“, „Blezdingėlė“, „Čigonėlis“, „Rūtelė“. 1904 m. Rygos lietuvių vakare pasirodė skudutininkai.

1905 m. sausio 3 d. Kretingoje sušokta „Aguonulė“. Ją ratavo Sofija Borkevičiūtė, Petronėlė Gaigalaitė, Juozapota Jurkutė, Petronėlė Jurkutė, Elena Mekuškaitė ir Eleonora Petrikytė. Ratelį parengė ir vadovavo E. Mekuškaitė. Tai lietuviško sceninio šokio gimtadienis.

1905 m. liepos 3 d. Betygaloje po vaidinimo „Amerika pirtyje“ buvo pašokti net penki šokiai.

1905 m. Marijampolėje po vaidinimo ir A. Jasenausko vadovaujamo choro koncerto į sceną išėjo senas kanklininkas Juras Salamas.

1906 m. „Vilniaus žiniose“ paskelbtas sumanymas surengti visos Lietuvos dainų šventę. Ji neįvyko dėl organizacinių nesutarimų.

Kompozitorius S. Šimkus pirmasis sujungė keletą chorų viename koncerte. Toks vakaras 1909 m. įvyko Jurbarke.

Surengti liaudies chorų šventę 1914 m. rugpjūčio 16 d. Marijampolėje sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas.

 

4. Didžiųjų švenčių pradžia

1923 m. gruodžio 22 d. Švietimo ministerijoje įvyko nedidelio iniciatorių būrelio pasitarimas, kuriame muzikas J. Žilevičius pranešė, kad 109 chorai pageidauja dalyvauti Dainų šventėje.

1924 m. vasario 23 d. įvykęs komiteto posėdis nusprendė būsimą renginį pavadinti Dainų diena. Liepos 7-28 dienomis pagal iš anksto paskelbtą grafiką vyr. dirigentai S. Šimkus ir J. Štarka buvo nuvykę į 31 vietovę tikrinti chorų pasiruošimo. Į  pirmąją šventės dieną buvo parduoti 11 842 bilietai, o į antrąją – 7 895.

Pirmoji Dainų diena įvyko 1924 m. rugpjūčio 23, 25 dienomis Kaune, Parodų aikštėje. Joje dalyvavo 86 chorai (apie 3000 dainininkų). Dainų dienos vyriausieji dirigentai: Juozas Naujalis, Stasys Šimkus ir Julius Štarka. Dainininkai sudainavo 36 dainas (22 liaudies dainas ir 14 originalių lietuvių kompozitorių dainų). Be didmiesčių ir apskričių centrų chorų, šventėje dalyvavo Antašavos, Ylakių, Kavarsko, Kybartų, Klovainių, Krakių, Mosėdžio, Pasvalio, Radviliškio, Simno, Surviliškio, Sintautų, Sedos bažnytiniai chorai.

1928 m. liepos 1 d. Kaune surengta antroji Lietuvos dainų šventė. Joje dalyvavo apie 6000 dainininkų. Programoje – 21 kūrinys. Šventėje kaip svečiai dalyvavo Rygos lietuvių „Šviesos“ choras (vad. J. Karosas).Aikštėje 250 moksleivių atliko gimnastikos pratimus. Jiems akompanavo choras, dainuodamas populiarias liaudies dainas. Šešios dainos buvo pakartotos iš 1-osios Dainų dienos programos. Šventėje dalyvavo 51 bažnytinis choras, 22 gimnazijų ir kitų mokyklų chorai, 19 įvairių draugijų ir organizacijų chorų ir kt.

Trečiąją šventę nutarta skirti Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms. 1930 m. kovo mėnesio chorvedžių kursuose dalyvavo 115 chorų vadovai. Chorų pasirengimą tikrino muzikai  J. Štarka, A. Kačanauskas, N. Martinonis ir J. Bendorius. Trečioji visuotinė dainų šventė įvyko 1930 m. birželio 20 d. toje pačioje Kauno miesto estradoje. Dainavo apie 6000 dainininkų.

Šiauliai buvo subūrę 30 chorų, pavasarininkai – 23, ateitininkai -9. Kaip ir ankstesnėse šventėse, gausiausiai dalyvavo bažnytiniai chorai – daugiau kaip 60. Renginyje sudainuoti 24 kūriniai.

1927 m. birželio 6 d. įvyko pirmoji Klaipėdos krašto lietuvių dainų šventė (12 chorų, 800 dainininkų ir 100 žmonių orkestras). Šioje dainų šventėje buvo atlikta 18 vokalinių kūrinių. Antrasis šio krašto dainos mėgėjų sambūris įvyko 1933 m. birželio 4-5 d., o trečiasis – 1938 m. liepos 9-10 d. (apie 2000 dainininkų).

Nuo 1930 m. Lietuvoje rengtos regioninės moksleivių dainų ir sporto šventės.

Turiningos šventės įvyko Telšiuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Ukmergėje.

1934 m. Kaune buvo įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai, kuriuose kaip privaloma disciplina įtrauktas ir tautinis šokis.

1935 m. Londone įvyko tarptautinė liaudies šokių šventė, kurioje dalyvavo ir lietuviai (16 šokėjų ir 4 muzikantų „kaimiškas orkestras“). Vėliau šokėjai dalyvavo įvairiose šokių šventėse Vokietijoje, Čekoslovakijoje, Švedijoje.

 

5. Ir sovietmečiu dainuota

Lietuvos liaudies kultūros centras įsteigtas 1941 m. (laikui bėgant kito jo pavadinimas). Ši metodinė įstaiga tapo Dainų švenčių rengimo būstine.

1946 m. Dainų šventėje dalyvavo 188 chorai (11 778 dainininkai). Joje skambėjo  5 kompozitorių  sukurtos ir 15 lietuvių liaudies harmonizuotų dainų. Šventėje dainavo 132 progimnazijų ir gimnazijų chorai, 3 aukštųjų ir 21 specialiųjų mokyklų chorai. Vyriausieji dirigentai N. Martinonis, J. Švedas, K. Kaveckas, A. Ilčiukas.

Nuo 1950 m. Respublikinės dainų šventės buvo reguliariai rengiamos kas 5-eri metai.

1950 m. Dainų šventėje dalyvavo 57 šokių kolektyvai, 41 skudučių ansamblis ir 13 pučiamųjų instrumentų orkestrų. Vaikų chorą sudarė 3 570 dalyvių.

               1953 m. surengta pirmoji respublikinė Liaudies meno paroda.

1955 m. kai kuriose rajonų ir miestų šventėse jau pasirodė kaimo kapelos.

1946 m. Dainų šventėje įvyko tradicinėmis tapusios kolektyvų varžytuvės, o 1955 m.  įvairių meno sričių ir žanrų konkurse dalyvavo 98 kolektyvai. Šventėje  grojo liaudies instrumentų orkestras – 159 dalyviai, kankliavo 297, skudučiavo 947 muzikantai.

Tapęs tradiciniu Dainų švenčių laikraštis „Skambėk, daina“ pradėtas leisti 1955 liepos 19 d. Iki šiol pasirodė 47 numeriai.

1960 m. pagal estų architektų projektą pastatyta Vingio parko estrada.

1960 m. pirmą kartą pasirodė 23 dainų ir šokių ansambliai, atlikę 7 kūrinius, ir 76 kaimo kapelos (827 muzikantai). Tais pačiais metais pirmą kartą kaip dainų šventės renginys vyko Respublikinė liaudies meno paroda.

1963 m . įvyko pirmasis Respublikinis vyrų chorų sąskrydis. Jame dalyvavo 40 vyrų chorų.

1964  surengta pirmoji Respublikinė moksleivių dainų šventė. Joje dainavo 219 chorų, 245 liaudies šokių rateliai, 159 skudučių, pučiamųjų, akordeonų ir simfoniniai orkestrai. Šventės dalyvių skaičius – 24 088.

1965 m. Respublikinės dainų šventės konkursuose dalyvavo 254 kolektyvai. Šventės svečias – JAV lietuvių mišrus choras. Dirigentė M. Stenslerienė padirigavo J. Bendoriaus harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Mergužėle, lelijėle“. Pagausėjo šokėjų – pirmą kartą pasirodė 38 pramoginių ir 78 senimo šokių kolektyvai.

1968 m. Vilniuje įvyko tradicinė Pabaltijo studentų dainų šventė „Gaudeamus“. 39 aukštosios mokyklos į šventę atsiuntė 5824 dalyvius. Pirmoji studentų dainų šventė surengta Tartu mieste 1956 m.

1969 m. surengta antroji moksleivių meno ir sporto šventė. Iš viso – 498 meniniai kolektyvai, 20 074 dalyviai (tarp jų – 2132 sportininkai).

1970 m. rekonstruota Kalnų parko aikštė.

1970 m. Dainų šventėje dalyvavo 29 092 atlikėjai.

1975 m. pirmąkart suskambėjo jungtinis 370 muzikantų styginių orkestras. Liepos 19 d. 83 pučiamųjų orkestrai vos saulei patekėjus žadino miestą. Šokių dienos programoje buvo atlikti 36 kūriniai.

1977 m. surengta trečioji moksleivių dainų šventė.

1980 m. Dainų šventės konkursuose varžėsi 380 kolektyvų (11 215 dalyvių). Liaudies ansambliai surengė 3 koncertus. Pirmą kartą Vingio parko estradoje grojo 2883 pučiamųjų orkestrų muzikantai. Šventės dalyvių – 36 001. Sociologai pirmąkart tyrė žiūrovų nuomonę apie šventę, jos repertuarą, rinko pageidavimus.

1985 m. pasiektas rekordinis Dainų švenčių dalyvių rekordas – 38 856 meno mėgėjai.

Su pagarba ir dėkingumu prisimenami mūsų tautos kultūros ugdytojai, puoselėję Dainų švenčių idėjas. Tai E. Balsys, J. Banaitis, V. Bartusevičius, V. Bekeris, A. Budriūnas, A. Čižas, J. Dautartas, B. Dvarionas, A. Gabrėnas, A. Gimžauskas, K. Griauzdė, J. Karosas, J. Lingys, N. Martikonis, J. Motiekaitis, J. Švedas, A. Zauka, V. Žilius, K. Kaveckas, S. Sverdiolas, D. Trinkūnas ir kiti.

Nuo 1970 Vilniaus plokštelių įrašų studija išleidžia Dainų švenčių chorų ir muzikinių kolektyvų įrašus. Iki šiol išleista 13 plokštelių.

 

6. Tremtinių dainos ir šokiai

1952 m. Igarkos lietuviai tremtiniai, dainų mėgėjai, susibūrė į chorą.

1953 m. birželio mėnesį tremtiniai Igarkoje surengė Dainų šventę. Choras sudainavo keletą lietuviškų dainų, šventėje pasirodė tautinių šokių šokėjai ir dūdų orkestras.

Irkutsko tremtiniai lietuviai studentai 1953 m. susibūrė į 3 chorus (150 žmonių) ir tautinių šokių grupę. Chorams vadovavo V. Kasylis, A. Liuberskytė-Varkalienė ir G. Vigelytė-Šmigelskienė, šokėjus mokė L. Kalpokienė. Pirmasis koncertas įvyko1956 m. birželio 7 d. 1958 m. tremtiniai dalyvavo Irkutsko srities dainų ir šokių šventėje, kurioje užimta pirmoji vieta.

 

7. Išeiviai taip pat šoka ir dainuoja

Lietuvių išeivijoje pirmosios dainų šventės S.Šimkaus iniciatyva įvyko 1916 m.

1939 m. Niujorko pasaulinėje parodoje surengta J. Žilevičiaus vadovaujama lietuvių dainų šventė (dalyvavo 59 chorai, daugiau kaip 3000 dainininkų).

1946 m. Viurcburge (Vokietija) būta net lietuvių pabėgėlių stovyklų chorų dainų šventės (apie 400 dainos mėgėjų).

JAV ir Kanados lietuvių išeivijos dainų šventės reguliariai pradėtos rengti nuo 1956 m. Jose dalyvavo net 51 choras (1978 m. Torontas). Dainininkų susirinkdavo nuo 1000 iki 1400. Žymesnieji dirigentai: B. Budriūnas, J. Žilevičius, J. Gaidelis, A. Mikulskis, J. Kačinskas, F. Stropia, V. Verikaitis, S. Sližys, S. Gailevičius, J. Govėdas, D. Viskontienė. Surengtos aštuonios šventės – 1656, 1961, 1966, 1971, 1978, 1983, 1991, 2006 metais.

Vienuolika išeivijos Lietuvių tautinių šokių švenčių surengta Čikagoje, Ričfylde, Hamiltone. Pirmoji šokių šventė įvyko 1957 m. birželio 30 d. Kitos – 1962, 1968, 1972, 1976, 1980, 1984, 1988, 1992, 1996 metais. Renginiuose pasirodė 56 (1980 m.) mišrios šokių grupės (2268 šokėjai). Šventėse dalyvavo vaikų grupės.

 

8. Nepriklausomoje Lietuvoje

1990 m. XIII Lietuvos dainų šventė buvo pavadinta tautine. Blokados sąlygomis daugelis lietuvių išeivijos meno mėgėjų ansamblių negalėjo atvykti, nebevyko kolektyvų konkursai. Nuo šios šventės tradicinę jos struktūrą papildė Tautinis vakaras (vėliau – Folkloro diena). Šventėje dalyvavo – 32 833.

1994 m. Pasaulio lietuvių dainų šventėje, be Lietuvos atlikėjų sudariusių 26 000 delegaciją, pirmą kartą dalyvavo per 1200 dainininkų, šokėjų, muzikantų iš JAV, Kanados, Australijos, Argentinos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos. Pagerbiant pirmosios Dainų šventės rengėjus – 1924 m. viena iš Dainų dienos programų buvo rodoma Kauno dainų slėnyje. Pirmosios  Dainų šventės  vietoje buvo atidengta kompozicija Lietuvos dainų šventėms.

1998 m. Pasaulio lietuvių dainų šventėje, skirtoje Lietuvos Valstybės atkūrimo 80-mečiui, dalyvavo 31 357 atlikėjai iš Lietuvos rajonų, miestų, miestelių ir kaimų. 1100 dainininkų, šokėjų, muzikantų į šventę atvyko iš Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Gruzijos, Australijos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Ukrainos.

2003 m. Pasaulio lietuvių dainų šventė, pirmoji Dainų šventė XXI amžiuje, ir pirmoji šventė, kai menines programas jungė bendra tema (padiktuota poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščio). Ją nusakė vienas žodis - mes. Mes – visi šio žemės lopinėlio prie Baltijos jūros gyventojai su savo valstybės istorija, kultūra, tradicijomis, papročiais, savimone ir liudijantys tai galingu šventės sambūriu – 32 tūkst. dainininkų, šokėjų, muzikantų, tautodailininkų, kitų žanrų atlikėjų, apie tūkstantį tautinio meno puoselėtojų iš kitų pasaulio valstybių.

***

Nuo 2000 m. spalio 30 d. Lietuvos dainų švenčių tradicijos tęstinumą sergsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, o dar tvirčiau ją parems parengtas  Dainų švenčių įstatymas (priimtas 2007 m.). Jis pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti šį unikalų reiškinį, kuris daro didžiulę įtaką mūsų kultūros gyvybingumui, regionų kultūros sklaidai, visos tautos konsolidavimui.

 

.

 

 

© Lietuvos Liaudies Kultūros Centras.
Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas.
Naudojama Smart Web.